Jurbarko Vinco Grybo memorialinis muziejus bendradarbiaudamas su M. K. Čiurlionio namais Vilniuje kviečia į žodžio ir muzikos popietę „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” (Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė), kuri įvyks gegužės 6 d., šeštadienį, 15 val. muziejaus skulptūrų salėje. Popietes metu aktorė Jūratė Onaitytė skaitys ištraukas iš Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės poemos „Giria Žalioji“, o pianistas Rokas Zubovas skambins Mikalojaus Konstantino Čiurlionio fortepijoninius kūrinius.
1907 metų pabaigoje susitikę Vilniuje ir iš karto pajutę nepaprastą sielos bendrystę, Sofija ir Mikalojus Konstantinas du metus kartu žengė gyvenimo ir kūrybos keliu, dalindamiesi savo talentų dovanomis, turtindami vienas kitą širdies ir kūrybos vaisiais, drauge kurdami ateities Lietuvos viziją. Deja, po to ypač trumpo ir šviesaus bendrystės katarsio, Sofijai teko sunki dalia beveik pusę amžiaus gyventi taip staiga sudužusios meilės ir netekties pergyvenimais. Bet tai nepalaužė Sofijos dvasios – ji visą gyvenimą nenuilstamai dirbo įvairiausiais būdais tęsdama jų abiejų sukurtos dvasingos ir laisvos Lietuvos viziją. Todėl Sofiją Kymantaitę-Čiurlionienę deramai galima vadinti viena iškiliausių ir talentingiausių XX a. Lietuvos moterų, kurios talentas išsiskleidė pačiose įvairiausiose žodžio kūrybos erdvėse – poezijoje, dramaturgijoje, menotyroje, kritikoje, teatrologijoje, kalbos kultūroje ir vertimuose.
Kaip Sofija prasitarė laiške anūkei, būsimai skulptorei, šviesaus atminimo Daliai Palukaitienei, „Giria Žalioji“ užima ypatingą vietą jos ilgame kūrybos kelyje: „…Brandino mane gyvenimo skriaudos ir visuomeninis darbas – brandino ir trukdė… trukdė… juk aš taip mažai esu parašiusi – o geriausią savo dalyką parašiau 60-tus metus eidama. Taip – „Girią Žaliąją“. Parašiau Jaunatvės meilės poemą jau senatvėje. Ar dėl to taip vėlai, kad tokia nepasirengus, išsiblaškius žengiau į gyvenimą? Ar reikėjo visko patirti, sugurti ne sykį po našta, kad susikristalizuotų meilės ir paparčio Žiedo poema…“
Antrojo pasaulinio karo metais pradėta rašyti lyriškai dramatiška tautosakinė poema kilo iš visą gyvenimą puoselėto ir giliai pergyvento dvasinio-kūrybinio artimumo Mikalojui Konstantinui. „Čiurlionio kūryboje pasinėrimas pribrendo ir susikristalizavo mano sieloje ir prabilo žodžiu po keturiasdešimties metų“, prisipažino Sofija „parašiau (penkias „Girios Žaliosios“ giesmes) žaibo greitumu, per bene šešias savaites, imdama lyg iš kažkokių sieloje atkastų klodų ir visą laiką turėdama vaizduotėje gyvų gyviausią, ryškų ryškiausią aną vasarą. Lyg jis, Konstantinas, būtų mane už rankos vedęs, su manimi kūręs.“
„Šiandien, Ukrainai taip herojiškai ginant savo teisę būti laisvai, prisimenant aukas, sukrautas ant laisvės kovų aukuro, ypač aktualiai skamba pačiais tamsiausiais okupacijos metais 1947-1951 parašyta papildoma poemos „Giria Žalioji“ Ketvirtosios Giesmės antroji dalis, iki 1991 metų išgulėjusi slaptavietėje. Parašytoje tautosakiška stilistika, ši Giesmė veda į pačius tamsiausius žmogaus prigimties užkaborius ir sušvinta nenugalimos vilties šviesa.“ – programą pristato pianistas, M. k. Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas.
Aktorė Jūratė Onaitytė ir pianistas Rokas Zubovas šią naują kūrybinę kelionę į dviejų Lietuvos genijų vizijų žemę pirmą kartą pristatė ir atliko M. K. Čiurlionio namuose kovo 11 d. Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metinėms ir Sofijos Kymantaitės-Čiurlionienės (1886–1958) 137-ajam gimtadieniui, skirto renginio metu. Žodžio ir muzikos popietė „Laisvė kelsis! Jeigu netiki – pražūsi!” V. Grybo memorialinio muziejaus skulptūrų salėje, gegužės 6 dieną 15 valandą yra mokamas, bilietus bus galima įsigyti renginio dieną, prieš renginį.
Aktorė Jūratė Onaitytė, gimusi ir augusi Vilniuje, nuo 1976 metų ištikimai dirba Kauno valstybiniame dramos teatre, ten yra sukūrusi dešimtis įsimintinų rolių. Nusifilmavusi daugiau kaip dvidešimtyje kino filmų, aktorė yra apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija, Kristoforo premija, buvo pripažinta Įsimintiniausia Kauno menininke, laimėjo Sidabrinę gervę už antraplanį vaidmenį. Pianistas Rokas Zubovas, M. K. Čiurlionio namų Vilniuje vadovas, jau daugiau kaip trisdešimt metų garsina savo įžymiojo prosenelio kūrybą visame pasaulyje.
