Šie, 2026-ieji Jurbarke paskelbti Nemuno metais. Kviečiame atvykti į keramikos pano „Nemuno tėkmėje susitinkantys“ pristatymą, bei paskaitą, kurios metu sužinosite apie Lietuvos upių tėvo Nemuno gyvenimą nuo pat jo gimimo.
Renginio pradžia – birželio 5 d., 17.00 val.
„Nemuno tėkmėje susitinkantys“: nuo 50 eskizų iki monumentalaus keramikos pano.
Ar įmanoma upės tėkmę, jos nuotaiką ir Jurbarko krašto dvasią sugaudyti ir atspindėti keramikoje? Vinco Grybo memorialinio muziejaus organizuoto projekto dalyviai įrodė – TAIP!
Tris su puse mėnesio 20 meno mylėtojų, norinčių išbandyti naujas meno technikas, 13 šeštadienių dirbo išsijuosę. Profesionaliam procesui dirigavo VDA docentas, keramikas Egidijus Šimatonis. Procesas reikalavo laiko, pasiryžimo, kantrybės ir kruopštumo: jau per pirmąją savaitę kiekviena autorė turėjo nupiešti net po 50 eskizų. Kitas dienas jie buvo komentuojami, atrenkami geriausi, kol pagaliau vienas vienintelis buvo atrinktas vertas virsti mozaikos dalimi.
Kolektyvinio darbo rezultatas – bendras keramikos pano „Nemuno tėkmėje susitinkantys“ (kiekvienas fragmentas – 30X30 cm). Tai ne tik meno kūrinys, tai – 20 skirtingų istorijų, skirtingų vaizdų, skirtingų perspektyvų, kurios, kaip ir į Nemuną sutekančios upės, susitiko vienoje tėkmėje.
SVARBU: Po keramikos projekto pristatymo išgirsime dr. Aldonos Damušytės paskaitą „Nemunas. Karalius be karūnos”.
2026 metų birželio 5 dienos popietę Vinco Grybo memorialiniame muziejuje meno ir mokslo kalba buvo pasakojama apie Nemuną – reikšmingą Lietuvos kultūros, istorijos, kraštovaizdžio dalį . Muziejaus „Menų namelyje“ buvo pristatytas suaugusiųjų dailės studijos lankytojų bei prie jų prisijungusių meno entuziastų bendras kolektyvinis kūrinys, atliktas mozaikos technika keraminis pano „Nemuno tėkmėje susitinkantys“ , Jolita Štrimienė skaitė savo kūrybos Nemunui dedikuotas eiles.
Dailės dirbtuvėse sukurtas pano atskleidė 24 individualius autorių žvilgsnius į Lietuvos upių tėvą, nes kiekviena dalyvė sukūrė savo keraminį mozaikos fragmentą, kuris tapo bendro meninio kūrinio dalimi. Fragmentuose užfiksuoti patys įvairiausi motyvai: ledonešis Nemune, ilgiausio Lietuvoje automobilių tilto konstrukcija, akmenėliai, varlė, žuvys, meldai, vandens sūkuriai, nameliai vaizdingoje panemunėje, tulpmedžio lapas Veliuonos dvaro kieme, bažnyčios bokštai, kunigas Antanas Juška su dainų sąsiuviniu rankoje…
Po parodos pristatymo muziejaus dokumentų salėje dr. Aldona Damušytė iš Lietuvos geologijos tarnybos skaitė paskaitą „Nemunas. Karalius be karūnos“, kurioje į upę buvo pažvelgta jau nebe jautriomis menininkų, bet mokslininkų akimis. Paskaitos klausytojai sužinojo apie milijonus metų trukusią Nemuno formavimosi istoriją, klimato kaitos įtaką vykusiems pokyčiams, Nemuno intakų gausą bei jo ypatingą, karališką vietą Lietuvos kraštovaizdyje.
Dėkojame kūrybinių dirbtuvių vadovams dailininkams Egidijui ir Onutei Šimatoniams, paskaitą skaičiusiai mokslininkei, projekto dalyviams, žiūrovams ir rėmėjams.
