Dailininkės unikalumas – miniatiūrose atvaizduoti peizažai. Dėl patirtų sužalojimų negalėdama toli keliauti dažniausiai piešdavo greta namų esančius vaizdus. Paveikslai nutapyti taip kruopščiai ir preciziškai, jog juose puikiai matomas kiekvienas medžio lapas ar žolės stiebas. Net spalvas menininkė stengdavosi parinkti kiek įmanoma natūralesnes, artimesnes gamtai. Be kelių šimtų (yra išlikusios 358) miniatiūrų L. Meškaitytė tapė ir natiurmortus, kompozicijas. Yra nutapiusi ir portretų.

Pirmą kartą darbai eksponuoti 1952 m. Jurbarko rajono menininkų kūrybos parodoje. 1954 m. kūrinėlius parodžiusi Kauno dailininkams profesionalams ir išgirdusi palankų kūrybos įvertinimą, buvo paskatinta kurti toliau. Vienas pirmųjų L. Meškaitytę, kaip dailininkę, 1956 m. atrado tapytojas Kazys Abromavičius.[2] Nuo 1957 m. miniatiūros eksponuotos parodose Vilniuje, Rusijoje, Lenkijoje, Anglijoje, Norvegijoje. 1958, 1962 ir 1968 m. išleisti trys pieštų atvirukų rinkiniai.