Kamerinio choro „Brevis“ solistai:
Ieva Gaidamavičiūtė-Barkauskė – sopranas
Edita Bagdonaitė-Venislovienė – altas
Povilas Vanžodis – tenoras
Gintautas Venislovas – tenoras
Nerijus Masevičius – bosas
Senosios muzikos ansamblis „Morgaine“:
Alina Rotaru – klavesinas (Vokietija, Lietuva)
Darius Stabinskas – viola da gamba
Mirjam-Luise Münzel – išilginės fleitos (Vokietija)
Fernando Olivas – teorba (Meksika, Vokietija)

Albrechtas Brandenburgietis, paskutinis Vokiečių ordino didysis magistras 1525 m. Krokuvos sutartimi Mažosios Lietuvos žemes, kurios tuo metu buvo Vokiečių ordino valstybė, reorganizavo į pasaulietinę Prūsijos kunigaikštystę. Taip atsirado pirmoji protestantiška valstybė Europoje, kurios religija liuteronybė. Didžiosios Lietuvos kaimynystėje gimė progresyvi ir atvira pokyčiams valstybė, kuriai nebuvo svetimas ir lietuvių kalbos puoselėjimas. Kunigaikščio Albrechto pavedimu lietuviškos pamaldos buvo įvestos Tilžėje, Karaliaučiuje, vėliau ir kituose miestuose. 1544 m. įkurtas Karaliaučiaus universitetas (Albertina), vienas svarbiausių protestantizmo židinių Europos rytuose, kartu ir lietuvių raštijos darbuotojų rengimo centras. 1547 m. Hanso Veinreicho spaustuvėje Karaliaučiuje išleistas Martyno Mažvydo „Catechismus“ – pirmoji lietuviška knyga.
Tarp 1566 ir 1666 metų Mažojoje Lietuvoje buvo išleisti keturi svarbiausi lietuviški giesmynai, visi atspausdinti Karaliaučiuje: tai Ragainės kunigo Martyno Mažvydo (c.1510–1563) „Gesmes Chriksczoniskas“, 1566 m., vėliau 1570 m. po autoriaus mirties išleistos jo pusbrolio Baltramiejaus Vilento; Labguvos ir Karaliaučiaus kunigo Jono Bretkūno (1536–1602) į vieną knygą sujungti darbai giesmynas „Giesmes duchaunos“ ir „Kancionalas“ (1589); Rusnės, Klaipėdos ir Karaliaučiaus kunigo Lozoriaus Zengštoko (1562–1621) giesmynas „Giesmes Chriksczionischkos ir Duchaunischkos“ (1612); Tilžės kunigo Danieliaus Kleino (1609–1666) giesmynas „Naujos giesmju knygos“ (1666).
Šių giesmynų struktūra, pačių giesmių atranka bei kai kurių jų notacijų ypatumai buvo glaudžiai susiję su liuteroniškos muzikos raida Vokietijoje. Iš šių minėtų giesmynų atrinktos advento ir Kalėdų laikotarpiui skirtos giesmės tapo šios programos pagrindu, senieji lietuviški tekstai buvo pritaikyti garsių vokiečių kompozitorių partitūroms, suteikiant naują semantinį atspalvį. Programoje skambės Prūsijos kunigaikštystėje (Karaliaučius, Tilžė, Memelis) dirbusių vokiečių kompozitorių Johannes Eccard, Valentin Haussmann, Bartholomaeus Praetorius, Johann Stobäus muzika, taip pat ir su Karališkąja Prūsija (Gdanskas, Elbingas, Malborkas) susijusių kompozitorių, tokių kaip Hans Leo Hassler, Melchior Vulpius, Michael Praetorius, Johann Hermann Schein, Michael Altenburg, Samuel Scheidt, Johann Crüger muzika.

Projektą organizuoja viešoji koncertinė įstaiga „Banchetto musicale“ Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba